Vincas Deniušis (1903-11-14 – 1978-05-02) gimė Viekšniuose, Mažeikių apskrityje. Baigęs vietinę mokyklą, 1924 – 1929 m. m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje ,,Memeler Konservatorium fur musik” trimito specialybės. 1926 – 1927 m. m. grojo muzikos mokyklos – konservatorijos simfoninio orkestro vadovaujamo S. Šimkaus, sudėtyje. Konservatorijos mokiniai susibūrė į mokinių nonetą, kurio sudėtyje trimitu grojo Vincas Deniušis.
Kaip geras trimitininkas, turintis gražų toną, vasaros atostogų metu daug koncertavo su kitais Klaipėdoje besimokančiais viekšniškiais bei pakviestais draugais Viekšnių salėse ar bažnyčioje. Į jų repertuarą buvo įtraukiamos Jeronimo Kačinsko suinstrumentuotos sonatos ar fantazijų dalys. Bažnyčioje yra griežę P.Mascagni Velykų scenos muziką iš operos ,,Cavalleria rusticana” (,,Kaimo garbė”).
Muzikos mokyklą – konservatoriją baigė kartu su J. Švedu, K. Paulausku, A. Grudzinsku ir kt.
V. Deniušis 1930 m. studijavo Leipcigo konservatorijoje. 1932 m. vasarą lankė kūno kultūros kursus Palangoje, 1933 m. vasarą panašius kursus Juodkrantėje.
Norėdamas prisidėti prie J. Kačinsko sumanymo supažindinti Lietuvą su ketvirtatonių muzika, rūpinosi nusipirkti iš Čekijos ketvirtatonį trimitą in B. Kaip geras trimitininkas, V. Deniušis buvo pakviestas su J. Kačinsko vadovaujamu Kauno Radiofono simfoniniu orkestru atlikti J. Kačinsko Koncertą trimitui ir orkestrui. Nuo 1930 m. V. Deniušis gyveno ir dirbo Viekšnių miestelyje, kur nuo 1932 m. iki 1970 m. dirbo Viekšnių vidurinės mokyklos muzikos ir dailės mokytoju. Režisavo spektaklius vaikams. Būdamas trimitininku, vadovavo pučiamųjų orkestrui ir skudutininkų ansambliui. 1931m. vadovavo liaudies universiteto Viekšnių skyriaus chorui. 1932 m. pastatė Miko Petrausko operą ,, Birutė ”. 1950 m. apdovanotas medaliu ,,Už šaunų darbą”. 1964 m. suteiktas Nusipelniusio mokytojo vardas. Apdovanotas 23 Akmenės ir Mažeikių rajonų vykdomųjų komitetų, švietimo skyrių garbės raštais, 4 respublikinės reikšmės garbės raštais Kaip aktyvus muzikas ir atlikėjas, prisidėjo prie Lietuvos profesionaliosios muzikos propagavimo.
Prisimenama, kaip visas Viekšnių miestelis sugužėdavo į pušyną už Ventos, iš kur pušų viršūnėmis sklisdavo valsai, polkos. Tai nuostabios gegužinės, Joninių naktys su pučiamųjų orkestro muzika, kurio vadas ir siela buvo Vincas Deniušis. Turbūt nėra kito tokio žmogaus, kuris būtų atidavęs tiek jėgų ir energijos, keldamas viekšniškių kultūros lygį, auklėdamas moksleivius, skiepydamas jiems grožio ir meno idealus.
Mirė Vincas Deniušis 1978 m. gegužės antrą dieną. Palaidotas Viekšnių kapinėse.
Šįmet minimos 120 – osios gimimo metinės.
Portretas dail. Rūtos Kučinskaitės
